Gali būti, kad uogienę virėte iš vaisių, kuriuose mažai pektino, arba įdėjote per mažai cukraus. Porą minučių pavirkite uogienę, kad vanduo nugaruotų, arba įdėkite tirštiklio pektino miltelių (parduodamų mažais pakeliais prekybos centruose) ir pervirkite uogienę laikydamiesi ant pakelio pateiktų nurodymų.

Jeigu uogienė per tiršta, praskieskite ją nedideliu kiekiu vandens ir pervirkite.

Prieš pradėdami virti uogienę, į šaldytuvą įdėkite prikaistuvį. Šaukštą išvirtos uogienės įdėkite į šaltą prikaistuvį ir padėkite į šaldytuvą. Kai uogienė atvės, perbraukite ją šaukštu ir patikrinkite tirštumą. Jeigu tirštumas tinkamas, uogienę supilstykite į stiklainėlius ir sandariai uždarykite.

Uogienę reikia pavirti ilgiau. Vaisiuose ir uogose yra oro, kuris pašalinamas verdant.
Ką daryti? Leiskite karštai uogienei atvėsti prikaistuvyje 15 minučių. Laikas nuo laiko pamaišykite, kad vaisių gabalėliai tolygiai pasiskirstytų. Be to, vėstančius stiklainėlius su uogiene galite pasukioti.

Taip nutinka, kai uogienėje per mažai cukraus, kai ji laikoma nepakankamai vėsioje vietoje arba į ją papuola sugedęs vaisius. Visada kruopščiai nuplaukite ir perinkite vaisius ir uogas. Viena sugedusi uoga gali sugadinti visą uogienės partiją. Fermentacija gali prasidėti ir dėl prastai išplautų stiklainių. Taip nutinka ir tada, kai tinkamai nenugriebiate putų. Virdami uogienes nugriebkite putas ir išpilstykite į šiltus, sterilius stiklainius. Indus pripildykite iki viršaus ir nedelsdami užsukite dangtelius.

Gali būti, kad naudojote per mažai cukraus, vaisiai buvo supeliję, sugedę arba prastai nuplauti. Pelėsis gali atsirasti ir naudojant netinkamai sterilizuotus stiklainius arba laikant juos šiltoje, drėgnoje vietoje. Paruoštą uogienę ar marmeladą į stiklainius išpilstykite greitai, indus užpildydami iki viršaus. Supelijusias atsargas visada išmeskite. Niekada jų nevartokite, nes kai kurių rūšių pelėsiai gali būti nuodingi.

Gėrimui naudojote nesunokusias uogas. Jose yra per daug pektino. Butelius palaikykite šiltame vandenyje, kol gėrimas suskystės. Tada įpilkite daugiau vandens (300-400 ml vienam gėrimo litrui) ir pridėkite konservuojančios medžiagos (1 g vienam gėrimo litrui).

Gali būti, kad jį virėte per trumpai, kad pridėjote per mažai cukraus arba uogos buvo pernokusios. Priežastis gali būti ir ta, kad naudojote cukrų uogienėms, o ne cukrų marmeladams.

Ne, obuolių padažas būtų labai tirštas, panašesnis į uogienę. Obuolių padažui geriausiai tinka „Dansukker“ cukrus „Panevėžio Plius“.

Ne, cukrų uogienėms reikia pavirti ne trumpiau kaip dvi minutes, kad išsiskirtų pektinas.

Taip. Cukrus uogienėms puikiai tinka daugeliui marmeladų, kuriuos ruošiant reikia naudoti paprastą cukrų.

Taip.

Priklauso nuo to, kokio senumo yra cukrus uogienėms. Cukrų vartoti galima praėjus ne ilgiau kaip vieneriems metams nuo galiojimo pabaigos. Be to, tokiu atveju mes negalime užtikrinti, kad konservantai vis dar aktyvūs, todėl uogienę reikia laikyti šaldytuve ar šaldiklyje. Laikui bėgant pektinai gali sugesti, o tai paveikia uogienės tirštumą.

Rudos dėmes cukruje uogienėms atsiranda tada, kai jis laikomas per ilgai. Dėmes sukelia citrinų rūgšties ir cukraus reakcija. Šios dėmės visiškai nekenksmingos. Dėl jų cukraus uogienėms savybės ar išvirtos uogienės spalva nepasikeičia.

Uogienė su cukrumi uogienėms gali būti laikoma kambario temperatūroje. Ji išliks tinkama vartoti ne trumpiau kaip metus. Vis dėlto spalva ir skonis geriausiai išliks, jeigu uogienę laikysite vėsioje, tamsioje vietoje. Uogienę be konservantų arba nevirtą uogienę reikia laikyti šaldiklyje.