Diabetas

Vis daugiau žmonių nustatomas diabetas. Tačiau kas iš tiesų yra ši liga? Ar susirgus diabetu jau niekada nebus galima vartoti cukraus? Štai keletas atsakymų.

 

Kas yra diabetas?

Diabetas – tai liga, kuria sergant padidėja cukraus kiekis kraujuje. Todėl ši liga dar vadinama cukralige.

 

Valgant maiste esantys angliavandeniai skyla į gliukozę (vynuogių cukrų) ir patenka į kraują. Kai gliukozės kraujuje padaugėja, kasa išskiria hormoną insuliną, padedantį gliukozei patekti į ląsteles.

 

Sergant diabetu, gliukozė iš kraujo į ląsteles patenka ne taip, kaip turėtų, – dėl to, kad organizmas pagamina nepakankamai insulino (I tipo diabetas), arba todėl, kad organizmas insulino negali tinkamai panaudoti (II tipo diabetas). Tai reiškia, kad pavalgius gliukozės kiekis kraujuje išlieka didesnis ilgiau negu paprastai. Tai pavojinga, nes ilgainiui padidėjęs gliukozės kiekis kraujuje (cukrus kraujuje) gali pakenkti daugeliui organizmo audinių, pavyzdžiui, akims, inkstams, širdžiai ir kraujo apytakai.

 

I tipo diabeto priežastis – kasos yda. Taigi užkirsti kelią I tipo diabetui nėra būdų. Tačiau dauguma diabeto atvejų (apie 90 %) vis dėlto yra II tipo. II tipo diabeto priežastis yra mūsų gyvenimo būdas. Antsvoris, susikaupęs ant pilvo, yra pirminė II tipo diabeto priežastis. Ne ką mažesnė priežastis – fizinis pasyvumas.


Daugiau apie diabetą galite pasiskaityti www.diabetas.lt.


Maistas ir diabetas

Maisto sudėtis turi didelės reikšmės. Nuo jos priklauso, ar asmuo pateks į rizikos susirgti II tipo diabetu grupę. Svorio augimo galima išvengti valgant sveiką ir įvairų maistą, atitinkantį energijos sąnaudas. Neriebus, daug angliavandenių turintis maistas – tai galimybė užkirsti kelią antsvoriui. Dabar žinoma, kad daugeliui antsvorį turinčių žmonių numetus apie 10 % svorio, diabeto simptomai išnyksta. Per pastaruosius 20 metų diabetu sergančiųjų mitybos traktuotė pasikeitė: kadaise buvo kalbama apie griežtą specialią mitybą, o dabar orientuojamasi į tai, kaip turėtų maitintis kiekvienas.

 

Yra svarbūs keli dalykai: II tipo diabeto profilaktika bei tai, kaip reikėtų maitintis sergantiems I tipo diabetu siekiant kiek galima geriau sureguliuoti cukraligę. Daugelį metų diabetikams buvo rekomenduojama visiškai nevartoti cukraus. Vis dėlto nauji tyrimai parodė, kad sergantieji gali suvartoti 25–30 g cukraus per dieną nepadidindami gliukozės kiekio kraujuje. Tik reikia žiūrėti, kad šis cukraus kiekis būtų paskirstytas visai dienai, taigi kiekvieną kartą valgant maiste gali būti ne daugiau nei 5 g cukraus.

 

5 g cukraus atitinka 1 arbatinį šaukštelį. Taigi šaukšteliu cukraus galima pabarstyti avižų košę arba užsitepti 1 šaukštelį medaus ant duonos. Retkarčiais galima suvalgyti ir gabaliuką pyrago ar šokolado. Be to, kepiniams galima naudoti cukrų kartu su dirbtiniais saldikliais – tai vadinamasis suderintas saldinimas.


Diabeto dieta

Į diabetą būtina žiūrėti rimtai, ir tai iš tiesų gali būti sveikiausia liga pasaulyje! Susirgus diabetu, reikia sveikai maitintis ir sportuoti, kadangi sveikas maistas ir sportas kartu su insulino terapija neleidžia padidėti cukraus kiekiui kraujuje.

 

Sergantys diabetu turi atsargiai rinktis maistą, kadangi maistas labai nevienodai veikia cukraus kiekį kraujuje. Diabetiko problema ir yra būtent tai, kaip sureguliuoti tą kiekį. Todėl svarbu, kad sergantysis cukralige rinktųsi lėtai pasisavinamus angliavandenius. Tai angliavandeniai, esantys, pvz., juodoje duonoje, ankštiniuose augaluose, makaronuose, obuoliuose ir kriaušėse.

 

Ląsteliena, baltymai ir riebalai „pristabdo“ angliavandenių pasisavinimą. Diabetikai, kaip ir visi kiti, turi mažiau vartoti riebalų, todėl norint „sustabdyti“ cukraus kiekio didėjimą kraujuje geriau valgyti baltyminį ir skaidulinį maistą.